Bėgimas nuo holokausto

Kai Uri Shulevitzui buvo penkeri metai, jo šeima bėgo iš Varšuvos į SSRS, gelbėdamasi nuo nacių. Kaip ir kiti pabėgėliai iš Lenkijos, jie buvo ištremti Sovietų valdžios į miško kirtimą Archangelsko srityje - valdžia juose matė grėsmę ir potencialius šnipus, vėliau jiems leista išvykti į Kazachstaną, kur Uri praleido dvejose su puse metų. Pasibaigus karui, šeima leidosi namo, tačiau lenkai buvo priešiškai nusiteikę žydų atžvilgiu. Šeimos klajonės vedė per Čekiją, Austriją, Vokietiją, Prancūziją, Izraelį ir galiausiai JAV. Uri Shulevitz parašė prisiminimus apie savo vaikystę. Ap išsekusią badą ir svetimų žmonių paramą, apie bombas ir aistrą piešimui, apie sėkmę ir ryžtą, apie vaikų žaidimus ir klajones prekinių vagonų viduje. Apie tai, kad vaikystė vis tiek lieka vaikyste. Apie tai, kad tėvų meilė nevertinama saldainiais ir žaislais. O pašaukimas ir talentas prasiverš per sunkumus.