Patatu ir Kuluri

Pavasarį dviejose nepastebimose paukščiuose, gyvenančiuose aukštai ant uolos, atsirado paukščio kūdikis – Patatu. Ji gerai valgė, stipriai miegojo, jos plunksnos buvo viena gražesnė už kitą, akių blizgesys – tačiau kažkodėl Patatu nesakė. Kartą ji susipažino su apvaliu liūdnu pyragu Kuluri. Taip Patatu turėjo geriausią draugą, o Kuluri – prasmę. Apie nepaprastų draugų nuotykius, apie meilės galią ir savo balso paiešką – ši stebuklinga pasaka.