Roma, Nepolis ir Florencija

Knyga "Roma, Nepolis ir Florencija" mažai primena įprastą gidą. "Baronas de Stendhal, kavalerijos karininkas", kurio vardas buvo nurodytas pirmo leidimo (1817) viršelyje, pernelyg nesirūpino, kad savo skaitytojams pateiktų išsamią instrukciją: kuriais takais reikėtų vaikščioti ir kokiais lankytinais objektais žavėtis po palaimintosios Italijos dangumi.
Tačiau jo knygoje buvo kažkas kita – italai, žmonės, apie kuriuos daugumoje atvejų nutylėjo nesuskaičiuojami gidai ir kelionių aprašymai. Su puikia romano meistro meistryste (tuo metu dar, beje, neatskleista pasauliui) šimtu įdomių anekdotų, kuriuose nuolat sutinkami klasikų vardai, Stendhal sukuria išsamų ir gyvą italų visuomenės portretą. O vietinių papročių stebėjimas autoriaus akimis tampa priemone geriau suprasti, kaip gyvena ši karštai mylima šalis, kas jos garsiems kompozitoriams suteikia gebėjimą kurti tokią nuostabią muziką, dainininkams – sugebėjimą atlikti savo arijas su tokiu jausmu, o menininkams – stebinti pasaulį savo kūriniais, kurie žavi publiką daugelį amžių.