Jokia iš daugelio senovės literatūros kūrinių neturėjo tokio stipraus poveikio tolesniam pasaulinės kultūros vystymuisi, kaip nemirtingos Homero poemos „Iliada“ ir „Odisėja“. Praėjo šimtmečiai, tačiau legendinio epinio poeto iš Senovės Graikijos poemų traukos jėga nepalaužiama. Pasaulis, atskirtas nuo mūsų dienų dešimtimis šimtmečių, vis dar atrodo nepaprastai artimas, dėka poeto genijaus, išsaugojusio eilėse šiuolaikinio jam gyvenimo pulsą. „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“ rasta vietos viskam: ir dramatiškoms kolizijoms, ir pavojingiems nuotykiams, ir švelniems jausmams. Viskas tai vėl ir vėl pritraukia skaitytojų dėmesį ir įkvepia poetus bei dailininkus.
Tarp Homero poemų iliustruotojų buvo ir Džonas Flaksmanas (1755–1826) – anglų dailininkas, kurį Ervinas Panofskis vadino „romantiniu klasikiniu“. Puikus piešėjas ir skulptorius, Flaksmanas kruopščiai tyrinėjo antikinio meno paminklus. Iliados ir Odisėjos iliustracijų serijos, įtrauktos į šį leidimą, laikomos geriausiais kūriniais dailininko kūrybos palikime.
