Jei ne pirtis, visi būtume prapulę

Rusui pirtis – tai, žinoma, toli gražu ne tik galimybė nusiprausti ir pasikaitinti (nors kokia rusų pirtis be garo). Tai taip pat erdvė, kur sakralus susitinka su nuodėmingu, dvasinis su kūnišku, o šis pasaulis siejasi su kitu pasauliu. Skirtingomis epochomis miesto pirtys buvo tiek vieta, kur buvo distiliuojama degtinė, tiek priebėgos, kur galima buvo rasti visą krūvą abejotinų malonumų, tiek klubai, kur buvo vedamos laisvos mintys, tiek savotiški forumai, kur buvo galima sudaryti verslo sandorius, ir socialiniai liftai, padedantys pakilti pareigose ar padaryti politinę karjerą. Slaviškos kalbos profesorius Itanas Pollo kūrė išsamią ir įdomią rusų pirties istoriją, remdamasis archyviniais dokumentais, literatūriniais tekstais, dailininkų paveikslais, memuarais ir, žinoma, asmenine patirtimi.