Gnostikai. Tobias Čarton

Graikų kalba žodis «gnosis» reiškia «žinią». Gnostikai jį naudojo dvasinei žiniai apibūdinti. Jie tikėjo, kad žinios gali išlaisvinti juos nuo materialaus pasaulio blogio. Kaip mistinė krikščioniškos tradicijos versija, gnosticizmas patyrė oficialios bažnyčios spaudimą ir, kaip pasekmė, iki šiol lieka mažai žinomas arba nesuprastas. Tobias Čarton atveria gnostiką plačiam smalsių skaitytojų ratui ir tikisi sugrąžinti gnosticizmui jo pačių istoriją, nesumažindamas jo iki ortodoksijos erezinių skyrių. «Gnostiniai evangelijai», IV amžiuje paslėpti Nag-Hamadžio Egipte ir 1945 m. atrasti, tampa dvasinės kelionės pradžia, trukusios du tūkstantmečius ir apimančios visą Europą. Ypatingas dėmesys skiriamas XII ir XIII amžių Pietų Prancūzijai, nes būtent ten gnosticizmas, būdamas ant išnykimo ribos, atgijo katalikų judėjimo pavidalu, erezija, tiek atgrasiai bažnyčiai, kad ji įsteigė inkviziciją specialiai jai sunaikinti. Tačiau ugnis ir kardas nesugebėjo išnaikinti gnostikų idėjų. Jos yra neatskiriama ir įtikinama mūsų kultūros dalis, nes gnostikų poveikis išsiplėtė dar toliau, pasiekęs tokius veikėjus kaip filosofas-humanistas Pico della Mirandola, poetas Williamas Blake'as ir kompozitorius Johnas Lennonas, kuris žavėjosi gnostikais, nes jie «patys tapo Kristais».