Kalbama, kad prasta ženklas – susipažinti laidotuvėse. Bet būtent ten susitiko Luizė ir Leonas. Ji – Freudo sekėjos dukra, išaugusi Niujorko ortodoksų žydų šeimoje, jis – pradedantis psichoterapeutas. Jau pirmojo pasimatymo metu jie sugeba išsiugdyti vienas kitam nepatiklumą, tačiau antras, beveik atsitiktinis, susitikimas viską pakeičia. Taip prasideda Rūzenbergų šeimos istorija – kartais juokinga, kartais iki absurdiškos nuostabos ir iki ašarų. Viskas jiems sekasi gerai, kol Luizė nesužino apie savo ligą, tą pačią, kuri lėtai, bet negrįžtamai nubloškė jos motiną į kapus, ir nusprendžia savarankiškai disponuoti likusiu gyvenimo laiku. Kuo daugiau šioje veiksmuose - savęs atsisakymo ar egoizmo? sunku pasakyti, nes meilės niekuo neįvertinsi, bet ji visada stipresnė už mirtį.
