Don Juan mokymas. Atvira realybė

Karlas Kastaneda — vienas žymiausių, kultinių autorių XX amžiaus antroje pusėje. Jo pirmoji knyga — tai dar ne «tikrasis» Kastaneda. Jaunas antropologas dar negali priimti savo mokytojo Dono Huano magiško pasaulio ir bando rašyti «mokslinį apžvalgą» apie neįtikėtinus įvykius, vykstančius aplink jį.
Antropologų bendruomenė priima «Dono Huano mokymą» kaip mokslinį darbą. Karlas gauna magistro laipsnį ir bando amžinai pabėgti nuo indėnų magų realybės, kuri pasirodė esanti pavojinga įprastai suvokimo sistemai. Tačiau Jėga nusprendžia kitaip: po dviejų metų jis grįžta — ir prasideda naujas mokymosi ciklas. «Atvira realybė», kaip ir pirmoji knyga, — tai patirties aprašymas, kurio jis dar nesupranta.
Pasikliaukite patarimu: norint tiksliau suvokti Toltekų mokymą, pradėkite susipažinti su juo nuo trečios knygos — «Kelionė į Ikstlaną», ir tik po to grįžkite prie pirmųjų dviejų, nes būtų pernelyg liūdna, kad, viena vertus, išsigąsti netikslaus Kelio aprašymo ir jį atmesti, kita vertus — nesusipažinti su tais svarbiausiais mokymo principais, kurie pateko tik į pirmas dvi knygas.
Ir atminkite, kad net jei pradėsite skaityti 11 Kastanedos knygų tik kaip įdomias magiškas istorijas, manydami, kad tai yra grynai išmonė, jūs niekada nebežiūrėsite į pasaulį senaisiais akimis.

Citatos
«Kelias be širdies niekada nebūna džiugus. Jau vien tam, kad ant jo išeitum, tenka sunkiai dirbti. Priešingai, kelias, turintis širdį, visada lengvas; kad jį pamiltum, nereikia ypatingų pastangų».
«Pykti ant žmonių reiškia laikyti jų veiksmus kuo nors svarbiu. Būtina atsikratyti tokio jausmo. Žmonių veiksmai negali būti tokie svarbūs, kad būtų atidėta į antrą planą vienintelė gyvybiškai svarbi alternatyva: mūsų neišvengiami susitikimai su begalybe».
«Būti karys — tai efektyviausias būdas gyventi. Karys dvejoja ir svarsto prieš priimdamas sprendimą. Bet kai jis priimtas, jis veikia, nesivadovaujant abejonėms, baimėms ir svyravimams. Priešakyje — dar milijonai sprendimų, kiekvienas laukia savo valandos. Tai — kario kelias».
«Tas, kuris nors kartą įveikė baimę, yra nuo jos laisvas iki savo dienų pabaigos, nes vietoj baimės ateina aiškumas, kuris išsklaido baimę. Iki šiol žmogus žino visus savo troškimus ir žino, ką su jais daryti; jis gali atrasti save arba imtis naujų žingsnių mokymesi, ir visus jo veiksmus praeina aštrus aiškumas. Žmogus jaučiasi, kad jam nėra paslapčių».
«Žmogus eina į žinias taip, kaip eina į karą — visiškai pabudęs, kupinas baimės, nuostabos ir besąlyginės ryžto. Bet koks šio dėsnio pažeidimas — lemtinga klaida, ir tas, kuris ją padarys, būtinai sulauks tos dienos, kai karčiai dėl to gailėsis. Tik tas, kuris laikysis šių sąlygų, yra apsaugotas nuo klaidų, už kurias teks sumokėti; tik šių sąlygų atveju jis neveiks atsitiktinai. Jei toks žmogus ir patiria nesėkmę, tai jis pralaimi tik mūšį, o dėl to neverta pernelyg gailėtis».