Pirmasis Šurupčiko įstatymas

Šurka Dobryninas yra dvylika metų. Jis būtų laimingas būti Sania ar Šurka. Net ir Aleksandru! Bet lengvoje mamos rankoje visi vadina jį Šurupčiku. Kartą po karate treniruotės Šurupčiko rankose atsiduria (reikia pasakyti, ne visai sąžiningu būdu) senovinis kompasas. Nuo to ir prasideda mūsų herojaus nuotykiai: kartą jis išgelbėja mergaitę iš bėdos, kitą sykį įsiveda tikrą pelėdą, tada padeda nepažįstamai močiutei. Kiekvieną kartą po geros darbų Šurupčikui stebuklingai išsipildo viena noras. Berniukas supranta: jis atrado kompaso įstatymą. Viskas paprasta: aš – tau, o tu – man. Bet iš tikrųjų viskas kitaip: daryti gerus darbus ne taip lengva… Šurka atsisako draugo, išduoda brolį ir beieškodamas iliuzinio laimės nesugeba padaryti svarbiausio. Ar pavyks Šurupčikui ištaisyti viską, ką jis padarė, ir ar jis ras išeitį iš sudėtingos situacijos?