Sanctus Amor

Nina Petrovska (1879–1928) — ryški moterų prozos atstovė Sidabrinio amžiaus, plačiai žinoma Maskvos simbolistų ratais. Buvo Andrejaus Belo, Valerijaus Briusovo, Sergejaus Auslenderio muzė. 1911 metais visam laikui emigravo iš Rusijos. Jos kūrybos centrinė tema tapo fatališkas plyšys tarp svajonės apie tobulą, beveik mistinę meilę ir žemiškų santykių realybę. Tipinis Petrovskoj personažas — nuolat ilgesingas dekadentas, vienišas svajotojas, ieškantis savo idealų. Jam pasirodo paslaptinga ir dažnai žiauri dama: ji dovanoja laimės akimirkas, bet pasmerkia kančioms. Šios sugadintos sielos klajoja per miglotas gatves, jų svajonės ir prisiminimai sumaišyti su šaltu mėnulio šviesos spinduliu. Į knygą įtrauktas rinkinys „Sanctus Amor“ („Šventa meilė“), sukurtas jausmų įtaką Briusovui, ir pasakojimai iš periodikos.