Apie žemišką ir dangišką meilę

Platiame filosofiniame esė "Apie žemišką ir dangišką meilę" visame pasaulyje pripažintas vengrų romanas Peteris Nadas (g. 1942) tyrinėja mūsų negalėjimą kalbėti apie meilę, nesugebėjimą rasti žodžių tam, kas neduoda mums ramybės. Ese, kurio pavadinimas nuoroda į garsų Ticianą paveikslą, antikinės mitologijos, Ovidijaus "Metamorfozių" analizė ir Platoninių dialogų nagrinėjimas yra pakeičiamas kasdienių istorijų, necenzūrinės leksikos ir meilės normų, kurias skiria žmonėms įvairios visuomenės, analize. Samprotavimas, kuriame vieno klausimo nagrinėjimas veda prie kito atsiradimo, o Teresė Avilietė įsijungia į pokalbį su Wittgenšteinu, baigiasi paskaita, kurioje Nadas pristato savo meilės koncepciją. Šis tekstas - romanto kūrėjo darbas filosofijos amplua, tam tikra atvirkštinė paralelė Rolando Barto"Ėsišsako mylimojo fragmentais".