Laikas-I. Doksai ir paradoksai

Šięs knyga iškilusio rusų filosofo Aleksandro Duginos skirta laiko supratimui šventose civilizacijose ir religiniuose mokymuose. Autorius aprašo, kaip laiką interpretavo Platonas, Aristotelis, Irano religija, induizmas ir krikščionybė. Visose civilizacijose, išskyrus Vakarų Europą Modernybės epochoje, laikas buvo suvokiamas kaip sielos gyvenimas, kaip dvasinis-intelektualinis būti ritmo, prisotinto prasmėmis ir kylant iš vidaus į išorę. Toks laiko supratimas yra tiesiogiai priešingas jo materialistinei interpretacijai, kuri sudaro dabartinės mokslo pagrindą. Autorius mano, kad būtent toks šventasis laikas yra tikras ir autentiškas, o dabartinis tokių laikų interpretavimas – klaidingas ir neteisingas. Antrojoje šio darbo knygoje nagrinėjama laiko koncepto analizė ir genealogija vakarų moksle ir Modernybės filosofijoje.