Pikas

Keturiolikos metų Pikas Marčelis nuo vaikystės svajojo apie uolų laipiojimą ir aukštį. Aistra užkariauti viršūnes jam yra kraujyje, nes Piko tėvai yra alpinizmo entuziastai. Tačiau jis žavisi ne tik kalnais, ir vieną dieną Pikas užlipa ant dangoraižio... Dabar jam gresia kalėjimas, ir vienintelis išeitis yra išvykti toli. Pikas, kartu su savo tėvu, kurio jis nematė jau daugelį metų, vyksta į Himalajus. Berniukas atsiduria visiškai kitame pasaulyje: triukšmingame ir skubančiame Katmandu, budistų vienuolyne, šalia nuostabių snieguotų Himalajų. Baisus ir, atrodo, nepasiekiamas Everestos viršūnė kyšo aukštai virš galvos. Bet „Pikas“ – tai ne tik įspūdinga nuotykių istorija apie pakilimą į aukščiausią pasaulio kalną, tai taip pat labai sąžiningas pasakojimas apie žmones, kurie tai padarė.

Everesto užkariavime nėra jokios romantikos. Net ir kelių tūkstančių metrų aukštyje viską valdo pinigai, šlovės troškimas, mirties baimė. Ko verta lipti į viršūnę? Kad taptum garsus, dėl turtų, laisvės, dėl savo šeimos ar dėl savęs? Pikas pateko ant šlaito atsitiktinai, ir jis neturi atsakymo. „Kad užkariautum kalną, reikia galvoti tik apie jį ir apie save“, – tokį patarimą Pikas gauna iš motinos. Bet kai turi draugą, kai kasdien tenka rizikuoti savo gyvybe ir net gelbėti kitų gyvybes, kai per sniego pūgą lieki palapinėje visai vienas, pradedi atskirti svarbų nuo nesvarbaus.

Kaip pats Pikas pripažino, „Everesto viršūnėje galima rasti tik dieviško grožio peizažą, nieko daugiau. O kad rastum svarbiausius dalykus gyvenime, visai nereikia lipti taip aukštai“. Ar jis sugebės paaukoti viską ir tapti jauniausiu Everestą užkariaujančiu žmogumi?