Mano brolis Bzou

Ši istorija iš praeito šimtmečio — apie paprasto abchazų jaunuolio draugystę su laukiniu jūros gyventoju, delfinu. O kadangi šią draugystę supa griežtas ir kartais primityvus abchazų kaimo gyvenimas, kurio gyventojai — ūkininkai ir žvejai — laiko delfiną „kvaila pilka žuvimi“, o žmogų, susidraugavusį su juo, — mažiausiai keistuoliu. Kaimas Ldzaa jau daugelį šimtmečių gyvena savo ramų gyvenimą: abchazai gerbia protėvių palikimą, dirba žemėje, eina į jūrą žvejoti, liūdi ir džiaugiasi. Delfinų pulkai taip pat nuo senų laikų gyvena jūroje — žaidžia ir medžioja, kartais žavėdami, kartais gąsdindami žmones. Susitikimo vieta dviejų būsimų draugų — krantas. Pavasario rytas, stebuklo pažadas. Neįprastos draugystės spindesys gula ant viso pasakojimo — apšviečia charakterius, šildo širdis. Žingsnis po žingsnio, diena po dienos, žodis po žodžio praeina vasara bręstančio herojaus. Jo žvilgsnis vis labiau krypsta į gimtą žemę, į įprastą darbą, į mylinčius artimuosius. Tiktai viena vasara, kad susipažintum, išmoktumei pasitikėti, susidraugautum, taptum broliais…