Kelionė į Izraelį

„Kelionė į Izraelį“ – ryški ir prieštaringa Džalalo Ale-Ahmado (1923–1969) apysaka apie jo kelionę į jauną Izraelio valstybę 1963 metais. Tai ne tik kelionių pastabos, bet ir gili bei provokuojanti refleksija apie tapatybę, modernizaciją ir politinius klastojimus Artimuosiuose Rytuose. Autorius, vienas iš įtakingiausių XX amžiaus Irano intelektualų, mato Izraelį kartu kaip artimą, taip ir tolimą, savo ir svetimą, įkvėpimo šaltinį ir dirglumo židiniu. Ale-Ahmado knyga lieka svarbiu ankstyvo iraniečių požiūrio į Izraelį liudijimu – požiūrio, kuriame nuostaba koegzistuoja su atsargumu gerokai prieš tai, kai santykiai tarp abiejų šalių tapo priešiški. Tačiau tekstas vertingas ne tiek kaip žinių šaltinis apie patį Izraelį, kiek kaip vidinės Irano intelektualų krizės 1960 metais atspindys ir ieškojimas išeities iš jos.