Imperatorius Aleksandras III

Imperatorius Aleksandras III dar gyvas būdamas nusipelnė Taikos Karaliaus titulą, nes jo valdymo laikotarpiu nė vieno lašo rusų kraujo nebuvo pralieta mūšio laukuose.

Jo valdymo metu Rusija atgavo didžios pasaulinės galios prestižą, kurios reikšmė ir įtaka tapo akivaizdi ir pripažinta. Aleksandras III nesigėrėjo Vakarais, neidealizavo liberalizmo idėjų, manydamas, kad tiesioginis užsienio tvarkų įvedimas nesukurs naudos Rusijai. Jis buvo rusas, ne pagal „kraujo sudėtį“, o pagal savo pasaulėvaizdžio, supratimo ir jausmų pobūdį.

Tai buvo ortodoksinis Tėvynės Karalius, kuriam viskas rusiška visada buvo brangu ir bevertė, nes tai yra protėvių palikimas, Aukščiausiojo dovana.

Jis nė akimirkos nesuabejojo, kad problemos ir absurdiškumai rusų gyvenime turi būti įveikti, remiantis savo pačių pareigos ir atsakomybės suvokimu, savo interesais.