Viskas, visada, visur. Kaip mes tapome postmodernistais

Stiuartas Džefris (g. 1962), britų publicistas, „Guardian“ skiltininkas, kelių knygų autorius, šį kartą siūlo skaitytojams panoraminį arba, tiksliau, kaleidoskopinį pusės amžiaus, pasibaigusio šiandien, postmodernizmo istorijos apžvalgą - tai kultūrinės paradigmos, ar stiliaus, ar būsenos, kuri suklaidino linijinių istorinių naratyvų šalininkus ir sumaišė, atrodo, viską ir visus: aukštą ir žemą, seną ir naują, tiesą ir išgalvotą, meną ir popkultūrą ir t. t. Knygos herojai - filosofai, politikai, menininkai, startuoliai, filmų režisieriai, architektai, muzikantai ir aktyvistai, visų kultūrinio (ir ne tik?) gamybos sričių atstovai, prisidėję prie „didžiojo ribų naikinimo“, kuris kėlė į klausimą bet kokias hierarchijas (dabar vietoj jų - viskas), laiko ribas (dabar viskas visada) ir pačias ribas (viskas - visur). Džefris, savo ruožtu, postmodernistiškai kvestionuoja patį postmodernizmą, parodydamas, kad jame užkoduotas neoliberalaus kapitalizmo emancipacinis krūvis nepasiteisino, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad kadangi mes tapome postmodernistais, neturime kelio atgal.