Benjaminas Brechtas

1924 metų lapkritį Berlyne filosofas ir teologas Walteris Benjaminas susipažįsta su ateistų poetu Bertoltu Brechtu. Nepaisant „nelengvai“, pirmo susitikimo pokalbio, po kelerių metų jų bendravimas tampa artimesnis ir virsta gilia draugyste. Nuolatinio dialogo metu jie skolinasi ir autoritetingai interpretuoja vienas kito idėjas: Brechto principui pertraukti veiksmą epiniame teatre Benjaminas randa atitikmenį savo vaizdiniais mąstymo teorijoje (Denkbilder).

Hannah Arendt nuomone, Brechto ir Benjaminio asmenyse „susitiko didžiausias iš gyvenančių Vokietijos poetų su svarbiausiu savo laiko kritikų“. Šiame leidinyje surinkti Benjaminio darbai, plėtojantys Brechto idėjas apie teatrą ir meną, tekstai, komentuojantys jo poezijos kūrinius, taip pat recenzija apie „Trijų grašių romaną“ ir prisiminimai apie pokalbius su „Bertu“. Pokalbio su Theodoru Adorno metu, jau po draugo tragiškos žūties, Brechtas pripažino, kad laiko Benjaminą „savo geriausiu kritiku“.