Lepra. Lėprių istorija

Georgijus Ivanovičius Šilinas (1896–1938) — sovietų prozininkas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Pirmąją jo knygą teigiamai įvertino Maksimas Gorkis, kūrybos žydėjimas buvo 20–30-taisiais praėjusio amžiaus metais, vėliau autorius buvo ilgą laiką pamirštas.

Žymiausias Georgijaus Šilino romanas — "Lepra". Pasinerti į kovą su lepra, šiuo baisiu ir mitologizuotu negalavimu, rašytoją privertė asmeninė istorija: vykdamas į savo gimtinę, Šilinas panorėjo aplankyti seną draugą, tačiau sužinojo, kad tas serga ir yra patalpintas į leprozorijų. Taip rašytojas pirmą kartą atsidūrė "ligoninėje" ir keletą dienų praleido tarp lepra sergančių žmonių. Vėliau Šilinas ne kartą lankė leprozorijus įvairiuose SSRS miestuose, taip pat savo romanui studijavo prieinamą medicininę literatūrą, konsultavosi su žymiais specialistais ir net dalyvavo gydytojų-leprologų suvažiavime.
Be rimtos mokslinės bazės, romanas išsiskiria ryškiais, gyvais jo herojų charakteriais: sergančiais, kurių socialinis gyvenimas buvo nutrūkęs, nors fiziškai jie tęsia savo egzistavimą, dažnai jau be vilties kada nors palikti leprozorijų; gydytojais, nepaliaujamai atsidavusiais mokslui ir savo darbui, atsisakančiais pasiduoti prieš vieną iš seniausių žmonijai žinomų ligų.