Masinė psichologija

Žmonių masės, apimtos kokios nors idėjos, nuo senų laikų nuolat pasirodydavo istorijos scenoje. Tačiau tik prasidėjus Didžiųjų revoliucijų epochai masės tapo savarankiška politine jėga, gebančia nuversti vieną valdžią ir nustatyti kitą. Iš įprastų politikos rungtynių dalyvių jas skyrė viskas: skaičius, sudėtis, mąstymo būdas, gebėjimas savarankiškai organizuotis ir veikti be aiškaus lyderio. Su masėmis reikėjo kalbėti jų kalba, derėtis pagal jų taisykles, tačiau išmokti šią kalbą ir įvaldyti taisykles įvykių šėlsmo ritmo metu pavyko nedaugeliui.
Nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos praėjo beveik šimtas metų, kol Prancūzijos visuomeninėje ir filosofinėje mąstytoje atsirado pirmieji, nors ir bendri, masinės psichologijos teorijos bruožai. Viena iš šių temų darbų, "Masinė psichologija", priklauso Gustavo Lebono plunksnai. Knyga pasirodė 1895 metais ir nuo tada išplito milijoniniais tiražais, nors pats autorius ją vadino tik trumpu apibendrinimu, savo tyrimų reziume.
Perskaitęs knygą, lengva suprasti, kad autorius akivaizdžiai kuklėjo - idėjų ir turinio mastas jo darbo žavi, daugiau nei šimtu puslapių jis pateikė išsamią žmonių masės, minios kaip kolektyvinio subjekto, savybių ir ypatybių apžvalgą.