Ačiū, močiute

«Nėra bėdos, iki vestuvių užgis», — sako ji ir pučia į žaizdą. Ji lepina mane pyragais ir blynukais. Ji dalijasi su manimi savo geriausiais šypsenomis ir apkabina, kaip jaukioje šaloje. Ji turi man tiek pasakų ir meilės. O dar mano mamą ir tėtį ji paklauso! Išmintinga ir gera, stipri ir supratinga... Mano močiutė, močiutėlė, močiutė! Ačiū tau, kad dovanojai man vaikystę. Šioje knygoje surinkti tikri vaikų pasakymai ir istorijos tų, kurie dėka savo močiutės išmoko jausti šį pasaulį.