Aristokratas

Michailas Zoščenka (1894-1958) išgyveno dvi pasaulines karus ir Sovietų valdžios kritiką.

Spėjo dirbti policininku, buhalteriu, avalynės meistru, paukščių auginimo instructoriumi, pasienio telefonistu, kriminalinės policijos agentu.

Bet tikrai save atrado rašyme.

Zoščenka sugebėjo pastebėti absurdiškumą aplinkoje.

Skaitant jo pasakojimus nežinai – ar verkti, ar juoktis.

Gyvenimo ir žmogiškų santykių ironija sovietinio buitų fone nardina į 20-30-ųjų metų atmosferą.