Pikti stebuklai

Sibiriečiai – ypatinga tauta. Išgryninta. Pasinėrusi į laukinės gamtos ir audringų upių energiją. Kalbama, kad tarp jų sutinkami keisti žmonės, turintys neįtikėtinų sugebėjimų. Materialistai nusišypso: „Tai tik mitai!“ Bet knygos autorius surinko ir užfiksavo ryškius liudijimus nepaaiškinamų pikto stebuklų, į kuriuos nori-nenori pradedi tikėti…

1944 metų vasarą, pertraukos tarp mūšių metu, du žvalgybininkai – sibirecis Grinša Lezinas ir Kolja Bunčukas – vienu metu užkibo už gražios medicinos tarnybos vyresniosios Aglajos. Gražuolė laikė karštus vaikinus padoriu atstumu ir nerinko. Grinša greitai atidarė, kaip sakoma, antrą frontą ir pradėjo lankytis pas kitą merginą. Aglaja apie tai sužinojo ir surengė skandalą. Grinša nusprendė, kad tai Kolja Bunčukas iš pavydo jį išdavė, ir su kumščiais užsipuolė draugą. Sunkiu būdu jie tada buvo išskirti.
O ryte Bunčukui staiga tapo bloga, jį nuvežė į ligoninę, kur ir aptiko keistą rožinę juostą, kurios plotis buvo trys pirštai, apjuosiančią nelaimėlio krūtinę. Gydytojai negalėjo suprasti, kas su juo, ir karys netrukus mirė kankinimosi kančiose.
Pas jo žvalgybos būrio vadą atskubėjo jo draugas – asmeninis Venia Trophimovas, sibirecis, beje. Užuot išsidavęs su juo vienas ir pasakė savo versiją apie įvykį. Gerai, kad ne prie liudytojų. Garantuoju, abu šiuo atveju būtų atsidūrę psichiatrinėje ligoninėje…