Tatuiruotės. Neišdildomi ženklai kaip istorinis šaltinis

Knyga „Tatuiruotės. Neišdildomi ženklai kaip istorinis šaltinis“ – unikali galimybė pamatyti, kad simboliai, piešiniai ir raštai, uždėti ant žmogaus odos, tarnavo kaip istoriniai įvykiai, kultūrinės tradicijos ir asmeninė identifikacija. Kodėl ši sena saviraiškos forma tvirtai įsitvirtino skirtingų epochų kultūrose? Juk, palyginti su kitais būdais keisti savo išvaizdą – šukuosena ar makiažu – tatuiruotė likdavo ant kūno amžinai. Neatsitiktinai senovėje į ją buvo žiūrima labai rimtai. Taip, Bornea gyventojai tikėjo, kad jų piešiniai – fakelai, apšviečiantys kelią sieloms tamsoje mirusiųjų karalystėje; graikai ir romėnai naudojo tatuiruotes kaip bausmę; Altajaus skifams tatuiruotė buvo šventojo teksto įkūnijimas. O kaip paaiškinti šiuolaikinę kūno modifikacijų populiarumą? Šį klausimą autorius taip pat palieka be dėmesio. Tatuiruočių tyrinėjimai padeda geriau suprasti simbolinę kalbą, kuria žmonės išreiškė savo svajones, įsitikinimus ir statusą. Dažnai šie vaizdai yra gyvos istorijos, pasakojančios mums apie praeitį.