1495 metais Leonardas da Vinci pradėjo dirbti prie «Paskutinės vakarienės» — sienos freskos, kuri turėjo tapti vienu iš garsiausių ir įtakingiausių kūrinių pasaulio meno istorijoje. Po dešimties metų tarnybos Milano kunigaikščio Lodovico Sforza dvorte Leonardo reikalai buvo prasti: 43 metų jis dar nebuvo sukūręs nieko tikrai verto savo puikaus talento. Uždavinys nunikuoti sienos freską dominikonų vienuolyne buvo mažas paguoda, o dailininko galimybės sėkmei — apgailėtinos. Dar niekada Leonardo nebuvo dirbęs su tokiu monumentaliu paveikslu, jis taip pat neturėjo patirties dirbant sudėtingoje freskos technikoje. Karų, politinių intrigų ir religinio sukrėtimo fone, kenčiantis dėl savo nepatikimos padėties ir skaudžiai išgyvenantis praeities nesėkmes, Leonardo sukūrė šedevrą, kuris išgarsino jo vardą per amžius. Išsklaidydamas daugybę mitų, supančių «Paskutinę vakarienę» beveik nuo jos sukūrimo, Ross King įrodo, kad tikroji garsaus Leonardo da Vinci kūrinio istorija yra įvairesnė nei bet kuris iš jų.
Bestsellers
