Laokoonas, arba Apie tapybos ir poezijos ribas

Mažas traktatas Vokietijos poeto, dramaturgo, filosofo, meno teorijos ir literatūros kritiko Apšvietos epochos Gottholdo Efraimo Lessingo «Laokoonas, arba Apie tapybos ir poezijos ribas» (1766) tapo vienu iš kertinių naujųjų Europos estetikos akmenų. Kur eina plastinių menų ir žodžio meno ribos, tarp kurių klasikinė meninė mintis nustatė atitikimų sistemą, teigdama, kad «tapymas – tai nebyli poezija», o «poezija – tai kalbanti tapyba»? Kaip skirtingi menai dirba su erdvės ir laiko kategorijomis, kokią rolę kiekviename iš jų vaidina statiškumo ir dinamiškumo sąvokos? Kas yra «vaisingas momentas» tapyboje ir skulptūroje ir kaip jis susijęs su žmogaus suvokimo įstatymais? Kaip išraiškos priemonės to ar kito meno tipo, jo «technika» ir «medžiaga» veikia vaizdavimo pobūdį? Į šiuos ir kitus klausimus Lessingo traktatas pateikia netikėtus, novatoriškus, kartais paneigiančius šimtmečius trunkančią estetinę tradiciją atsakymus.