Mokslo palikimas

Leonardo da Vinci (1452-1519) – geniali asmenybė Renesanso epochoje. Šiuolaikininkai vertino jį kaip talentingą tapytoją, skulptorių, architektą, inžinierių, išradėją ir muzikantą. Leonardo moksliniai tyrimai ir atradimai tapo žinomi ir paskelbti gerokai vėliau. Jų sistemingas tyrimas prasidėjo tik XIX amžiaus antroje pusėje ir tapo tikrai tarptautiniu reikalu.
Šio leidinio pagrindą sudaro Leonardo da Vinci rankraščių publikacijos, skirtos jo didiesiems išradimams ir apmąstymams apie fiziką ir matematiką, astronomiją ir geologiją, botaniką ir anatomiją. Knygoje rasite seniai nebepažįstamus medžiagas, iliustruotas gausių paties autoriaus piešinių.
Rusijoje ir užsienyje vienas didžiausių Leonardo da Vinci natūrinių mokslų darbų tyrinėtojų buvo V. P. Zubov (1900-1963) – išskirtinis rusų mokslininkas, filosofas, mokslo ir architektūros istorikas. Jis pirmasis išvertė į rusų kalbą Leonardo natūrinių mokslų darbus, sistematizavo fragmentiškas užrašų iš jo dienoraščių, išsklaidytų po muziejus ir privačius kolekcijas įvairiose šalyse, ir papildė juos komentarais, bibliografija ir įžanginiu straipsniu.