Dvi gyvybės. 1 dalis

Knyga "Dvi gyvybės" — mistinis romanas, populiarus tarp žmonių, besidominčių teosofijos idėjomis ir Gyvosios Etikos mokymu. Šis tekstas buvo parašytas žinomos operos dainininkės, K.S. Stanislavskio mokinės, Didžiojo teatro solistės Koncordijos Evgenievnos Antarovos (1886–1959). Kaip prisiminė pati Kora Antanova, knyga buvo rašoma diktuojant Antrojo pasaulinio karo metu ir buvo žinios, perduotos per bendravimą su tikruoju Autoriumi per aiškiaregystę — būdą, kuriuo savo knygas užrašė Gyvosios Etikos E.I. Rerich ir N.K. Rerich, "Slaptąją doktriną" E.P. Blavatskaja.

Pagrindiniai "Dvi gyvybės" herojai — didžios sielos, kurios baigė savo evoliuciją žemėje, bet liko, kad padėtų kitiems žmonėms jų dvasiniame pakilime. Būtent todėl juntamas visų aukščiau minėtų knygų Šaltinio vieningumas: Gyvosios Etikos mokymas tarsi iliustruojamas knygos "Dvi gyvybės" herojų likimais. Tai Vieningos Tiesos Šaltinis, iš kurio kilo Gautamos Budos, Jėzaus Kristaus ir kitų Didžiųjų Mokytojų mokymai.

Pirmoji romano dalis pasakoja apie gilius dvasinius herojų ieškojimus, kartų nusivylimus, taip pat tolimus keliones tiesos paieškose…