Lira, lankas, verpstas. Homeras ir metaforos menas. Odisėja ir Iliada

„Iliadoje“ ir „Odisėjoje“ mūsų akyse gimsta poetinė kalba: lankas prilyginamas lirai, audimo staklės tampa pasakojimo įrankiu, o sapnai ir ašaros pasirodo esantys tokie pat svarbūs siužeto elementai kaip kovos ir kelionės. Homeras paverčia klausytojus bendraautoriais, siūlydamas kartu užbaigti poemos raštą.

„Lira, lankas, verpstas“ — tai ne akademinė studija ir ne mitų pasakojimas. Meilė Summ — klasikinė filologė, vertėja, literatūros knygų „Ieškant Itakos“, „Mano arklys Falada“, „Kas mes Hekubai?“ autorė — kviečia į kelionę prie poetinės kalbos šaltinių, į metaforos paslaptį. Pamatyti savo akimis, kaip poezija gimsta iš garso, judesio ir užuominos, kaip atrodytų menkai svarbios detalės staiga atveria mums herojų asmenines istorijas — ir mūsų pačių.