Prancūzijos istorija

«Prancūzijos istorija» André Maurois — tai didelė saga, kurioje XX amžiaus prancūzų literatūros klasika sugeba sujungti istorinius tikslumus su subtiliu psichologizmu. Knygoje apimamas didžiulis laiko tarpas — nuo vėlyvosios Antikos iki Penktosios respublikos susikūrimo 1958 metais, kas daro ją vertingu šaltiniu, norint suprasti pagrindinius Prancūzijos valstybės formavimosi etapus.
André Maurois, žinomas pirmiausia kaip romanizuotų biografijų autorius apie Dumas, Balzacą ir Hugo, «Prancūzijos istorijoje» atskleidžia šalies likimą per jos iškilių veikėjų likimus: monarchų, generolų, mąstytojų ir poetų. Skaitytojas mato ne tik datų ir įvykių sąrašą, bet ir gyvą «mielos Prancūzijos» portretą, kur šlovingi laimėjimai kaunasi su tragiškais sukrėtimais, dvarų intrigos — su didingomis idėjomis, turėjusiomis įtakos visai Europai ir pasauliui.
Ypatingas šio kūrinio privalumas — autoriaus gebėjimas parodyti, kaip istoriniai pokyčiai atspindėjo žmonių pasaulėžiūrą ir veiksmus, kas suartina knygą su tokių istorinių-biografinių žanro meistrų, kaip Stefan Zweig, Maurice Druon ir Henri Troyat, darbais. «Prancūzijos istorija» leidžia giliau studijuoti ne tik šalies politinę ir karinę istoriją, bet ir jos kultūrinį paveldą, visuomeninių idėjų evoliuciją ir Prancūzijos vaidmenį pasaulio istorijoje.