Makbetas. Tragedijos

Praeina šimtmečiai, tačiau didžiojo anglų dramaturgo Williamo Shakespeare'o pjesės ir toliau traukia skaitytojų ir žiūrovų dėmesį. Nemirtingumo paslaptis jo kūriniuose slypi ne tik kalbos vaizdingume ir personažų ryškume. Shakespeare'o pjesių ašis yra stiprūs žmogiški jausmai ir aistros. Veikiami meilės, keršto troškimo, išdidumo ar pavydo, Shakespeare'o herojai nepraeina pro šalį, nes visi šie jausmai ir aistros yra amžini. Ir dar viena iš pagrindinių temų – bet kurios aistros ir bet kokio ydumo šaltinis – savivalė ir nenugalima poreikis „pasimti savo“. Baisus šūkis „kiekvienam savo“ išraižytas ant įėjimo į Shakespeare'o sukurtą pragarą, kuriame yra didelių ir mažų, bet visada mirtinų aistrų.
„Karalius Lyras“, „Audra“ priklauso vėlesniam Williamo Shakespeare'o kūrybos laikotarpiui; abiejose pjesėse pagrindinis herojus – senstantis valdovas, o tema – išsiskyrimas su valdžia. Tragikomediją „Karalius Lyras“ daugelis laiko didžiausiu iš visų Shakespeare'o kūrinių. Blockas rašė: „Romeo, Othelo, net Makbeto ir Hamleto tragedijos gali pasirodyti vaikiškos šalia šios. Čia paprasčiausiu ir visiems suprantamu kalba kalbama apie pačią slapčiausią, apie ką ir kalbėti baisu…".
Priklausomai nuo sėkmingiausių ir populiariausių Shakespeare'o scenos kūrinių, taip pat yra „Audra“; jos žanras paprastai apibrėžiamas kaip „romantinė pasaka“, nors iš tikrųjų tai tragikomedija. Tai – paskutinė Shakespeare'o pjesė, parašyta be bendraturčių, jo atsisveikinimas su teatru.
„Makbetas“ taip pat apie valdžią, tiesa, trukusią neilgai. Trys paslaptingi pranašavimai išsipildo, Makbetas užima Škotijos sostą... Tai viena tamsiausių ir žiauriausių Shakespeare'o tragedijų.