Atėnė

Atėnė buvo viena iš gerbiausių deivių ne tik Atėnuose, bet ir kituose miestuose visame graikų pasaulyje. Atėnė figūruoja daugelyje svarbiausių mitų, įskaitant pasakojimą apie dievų olimpiečių paveldėjimą ir epą apie Trojos karą. Jos vaidmuo kaip herojų globėjos, tarp kurių buvo Heraklis, Persejas ir Belerofontė, iškelia deivę į daugelio pasakojimų centrą. Jos charakteringas įvaizdis – mergelė visais ginklais, bet apsirengusi moteriška suknele – iškelia Atėnę į vieną įdomiausių dievybių: kaip moteriškos jėgos įsikūnijimą, ji yra vyrų institucijų globėja ir patriarchato rėmėja. Nuo seniausių laikų Atėnei buvo teikiama pagarba kaip miesto globėjai, pagrindinei graikų gyvenimo valstybinei vienetui. Atėnės ryšiai su politinėmis institucijomis ir garsiais herojais užtikrino jos nuolatinį populiarumą. Daugelis mąstytojų, menininkų ir poetų sėmėsi įkvėpimo iš mitų, ypač iš žavingos istorijos apie jos gimimą iš tėvo galvos. Knygoje nagrinėjami pagrindiniai Atėnės kulto aspektai, jos pagarba ir vaizdavimas senovės Graikijoje, atsižvelgiant į postklasikinę jos įvaizdžio transformaciją, taip pat akademinių ir „populiarių“ tendencijų poveikis.