Minervos triumfas: nuo mito iki logo. Andrea Palladio, masonai ir laisva valia

Šešioliktojo amžiaus Italijos miestas Vičenca tapo idėjų mūšio vieta, kurioje buvo apibrėžtas pasaulio vaizdas šimtmečiams į priekį. Maiklas Trevoras Koflinas savo protingame ir giliame darbe, tyrinėdamas Andrea Palladio architektūrą, rodo, kad būtent šioje filosofinio ir politinio pasipriešinimo atmosferoje gimė masonų judėjimas, o pati architektūra tapo poezijos kalba, leidžiančia ne tik išreikšti grožį ir meistriškumą, bet ir patvirtinti idėjas apie laisvą valią, meilės pirmumą ir siekį į dieviškumą – kaip vienintelius orientyrus žmogaus tobulėjimo kelyje. Ikonografinėje simbolikoje naujas balsas įgyja archetipinę Minervos Paladės figūrą, simbolizuojančią protingumą, o ne žemiškąjį makiavelišką vertinimą apie naudą, o platonišką protingumą amžinybės, reikalaujančią iš žmogaus nuolat likti „Dabar“, vieninteliame tikrame laike.