Nuo chiromantijos iki chirologijos

Kristoforas Džonsas yra reikšminga figūra šiuolaikinės chirologijos istorijoje. Buvęs Londono chirologijos draugijos pirmininkas, humanitarinių mokslų magistras (Oksfordas), jis daugelį metų tyrinėjo tradiciją skaityti iš delno, remdamasis ne tik moksliniais darbais, bet ir pirminiais šaltiniais, saugomais Europos bibliotekose ir muziejuose. Tačiau, skirtingai nuo kitų okultinių mokslų tyrinėtojų - o chiromantija yra jų dalis - K. Džonsas pats yra aukštos klasės specialistas, skaitantis iš delnų, išugdęs daugybę talentingų mokinių, žinomų ir už Anglijos ribų, tarp kurių galima paminėti tokius chiromantus kaip Džonis Finčas ir Lin Sielas.

Pasiryžęs paneigti jokių faktų nepagrįstus mitus, K. Džonsas seka skaitymo iš delno vystymosi istoriją nuo jos atsiradimo tūkstantį metų atgal Indijoje iki XX amžiaus vidurio. Remdamasis moksliniais tyrimais, chiromantijos šaltiniais ir savo asmenine patirtimi, jis siekia atskleisti svarbiausius to ar kito laikotarpio darbus, suprasti istorinį kontekstą, kuriame formavosi to ar kito tradicijos atstovo požiūriai. Džonso knygoje ne kartą pateikiami išsamius seniai pasenusių metodų ir požiūrių aprašymai, kurie vis dėlto gali būti mums tam tikru būdu įdomūs.

Būdamos praktikuojančiu meistru, Džonsas nelaiko chiromantijos mirusiu ar nesivystančiu menu, o atkreipia skaitytojų dėmesį į tai, kad XX amžiuje įvyko chirologijos - psichologiškai orientuoto skaitymo iš delno - formavimasis, kuriam savo duoklę atidavė ne vienas mokslininkas ir tyrinėtojas. Dėka savo mokinio Juliuso Špiro chirologija susipažino Karlas Jungas, kuris net parašė įžangą į vienintelę Špiro knygą, skirtą vaikų delnams. Apie įspūdingą konsultaciją dėl delno pas Špirą rašė Marija-Luiza fon Franc viename iš savo darbų. Nuo to laiko chirologija, kaip ir astrologija, pradėjo dominti psichologus ir psichoanalitikų, tapdama vienu iš neįprastų asmenybės pokyčių diagnostikos būdų.