Mahābhāgavata-purāṇa. Tomas 1. Tomas 2 (rinkinys iš 2 knygų)

Mahābhāgavata-purāṇa – viena iš žinomų šaktistinių purānų, sukurta Bengalijoje viduramžiais. Purāna pasižymi reikšmingu Tantrų poveikiu ir apima nemažai mitų ir pasakojimų, kurie yra itin populiarūs Dievo pažinimo šalininkų tarpe. Ypač Mahābhāgavatoje susipažįstame su legenda apie dešimties mahāvidyų kilmę, kuri yra siejama su Dakšos auka, čia taip pat pateikiama jų ikonografija. Tačiau dar didesnį susidomėjimą kelia šaktistinės Rāmāyanos, Mahābhāratos ir Krišnos pasakojimų versijos. Kai kuriuos iš vietinių Indijos kultūros mėgėjų šios versijos gali net šokiruoti. Taip, Rāma pasirodo kaip Durgos gerbėjas, galintis įveikti Ravaną tik su Dievo pagalba, o Sita оказывается Ravanės dukra. Garbindamas Durgą, Rāma įsteigia garsųjį šaktistinį festivalį navaratra, o purānoje išdėstomi nurodymai, kaip švęsti šią šventę. Krišna atlieka savo žaidimus žemėje, nes vieną kartą Kailase Šiva, žaviuosi Parvati grožiu, pagalvojo, kaip gerai būtų gimti moterimi, ir pasiūlė savo dieviškajai žmonai „pakeisti vaidmenimis“: kad ji gimtų žemėje kaip vyras, o jis – kaip moteris, ir ji su džiaugsmu sutiko. Šiva ir Parvati susitarė, kad jis įsikūnys kaip Radha (ir savo aštuoniose įsikūnijimuose taps aštuoniomis Krišnos žmonomis), o ji – Krišna. Pandavų, norėdami įveikti savo amžinus priešus Kauravas, garbina nuostabią ir saldžiai patrauklią deivę Kamakhya Kamaroopā (Asame), vietoje, kur, pagal legendą, nukrito Sati joni.
Galima teigti, kad sąlygomis, kai Bengalijoje egzistuoja Dievo pažinimo šalininkų ir vaišnavų konkurencija bei bendradarbiavimas, epinių pasakojimų (pirmiausia susijusių su Rāma ir Krišna kaip dviem pagrindinėmis Višnu inkarnacijomis) interpretacija šaktistiniu dvasia Mahābhāgavata-purānoje, atrodo, yra bandymas „sukurti tiltus“ tarp abiejų tradicijų, pabrėžiant moteriškos energijos pirmenybę.