Visuomenės nuomonė ir minia

Žymaus prancūzų sociologo ir kriminalisto Gabrielio Tardo (1843–1904) knyga „Visuomenės nuomonė ir minia“, pirmą kartą paskelbta 1901 metais, yra vienas iš pagrindinių socialinės psichologijos kūrinių.

Šiame darbe Tardas siūlo novatorišką savo laikmečio požiūrį į kolektyvinio elgesio prigimtį, priešpastatydamas fiziškai susirinkusią minią ir „publiką“ – dvasinę bendruomenę, kuri susidaro veikiant masinėms medijoms. Autorius teigia, kad ateinantis amžius – tai ne „minių era“, kaip manė daugelis jo bendraamžių, o publikos era, susijusios nematomais ryšiais per laikraščių skaitymą. Tyrinėdamas visuomenės nuomonės formavimosi mechanizmus, Tardas suteikia pagrindinę reikšmę tokiai, atrodytų, kasdieniškai apraiškai kaip pokalbis. Būtent kasdieniniuose dialoguose, maitintuose informacijos iš spaudos, gimsta, plinta ir stiprėja kolektyvinės idėjos ir įsitikinimai, kurie galiausiai paklūsta tradicijai ir net individualiam protui.

Knygos trečioje dalyje autorius atlieka palyginamąjį minios ir organizuotų nusikalstamų sektų analizę, atskleisdamas šių grupių psichologijos panašumus ir skirtumus, lyderių vaidmenį ir kolektyvinės atsakomybės mechanizmus. Tardo darbas šiandien neprarado savo aktualumo, leisdamas giliau suprasti šiuolaikinių informacinių karų prigimtį, „virusinio“ turinio fenomeną ir visuomenės sąmonės manipuliacijos mechanizmus.