Kada gimė mėnulis

Pasakyje, dievų padalintame į Pragarą, Šešėlį ir Tamsą, visada viešpatavo drakonai. Išdidūs ir žiaurūs, po mirties jie virsta mėnuliais — unikaliomis, dangų nusėjančiomis, lyg žvaigždės. Nekantrūs. Taip manė žmonės, kol vieną dieną vienas iš mėnulių nenukrito… Šešėlio sostinėje veikia grupuotė Fiur du Ath, «Atsikėlę iš pelenų». Neįkandami samdiniai, kurie gali sukrėsti valdžios autoritetą. O Reiv — jų aštriausias peilis. Ji priprato žudyti žiauriai ir nepastebimai. Nepravesti liudytojų. Užkasti praeitį giliai širdyje, kad niekas negalėtų paversti jos ginklu prieš ją. Bet net jai ne visada pavyksta būti atsargiai. Mieste pasirodo galvų medžiotojas. Ir dieną, kai jis pasieks ją, Reiv galės pasitikėti tik vienu žmogumi — nepažįstamuoju, kuris pasiruošęs padaryti dėl jos daugiau nei kas kitas. Jis yra vienintelis, galintis išlaisvinti ją iš kalėjimo. Vienintelis, kuris, panašu, trokšta ne jos gebėjimų ir ne jos kūno, o jos pačios. Bet kodėl? Kodėl tas nepažįstamasis elgiasi taip, tarsi … pažinotų ją?