Žaklin Žaklin

Žanas-Klodas Grumberis skiria šią knygą žmonai, su kuria praleido beveik šešiasdešimt metų. Čia nėra atstumo tarp gyvenimo ir žodžio: kasdieniai detalės, šeimos atmintis, netekties skausmas ir reti humoristinės akimirkos egzistuoja šalia. Asmeninė gedulo patirtis nuolat susikerta su žydų traumos istorija, kurią išgyveno autoriaus karta. Todėl pasakojimas apie sutuoktinių artumą susijungia su praeities atmintimi, kuri yra platesnė nei viena šeima.