Ieškant pragyvenimo šaltinių

Karl Polanyi – vienas iš originaliausių XX a. ekonominių mąstytojų, kurių idėjos vis dar neprarado savo aštrumo. „Ieškant pragyvenimo šaltinių“ – paskutinė ir tam tikra prasme galutinė jo darbai, išleista po mirties: joje jis sujungia dešimtmečius tyrimų ekonominės istorijos ir antropologijos srityse. Knygos centre – fundamentalus teiginys: ekonomika nėra autonomiška sfera, paklūstanti univeraliems rinkos įstatymams, o visada įsišaknijusi socialiniuose, politiniuose ir kultūriniuose santykiuose. Sekdamas ekonominių institucijų istoriją nuo senovės Mesopotamijos ir archainės Graikijos iki XIX a. kapitalizmo, Polanyi parodo, kad savireguliuojanti rinka – nėra amžina duotybė, o istoriškai nulemta ir viduje nestabili eksperimentas. Didžiąją žmonijos istorijos dalį išteklių paskirstymas buvo vykdomas kitokiais būdais – per reciprocitetą ir redistribuciją, o ne per kainų mechanizmą. Knyga meta iššūkį baziniams neoklasikinės ekonomikos prielaidoms ir siūlo visiškai kitokią kalbą ekonominės gyvensenos aprašymui – kalbą, kurios poreikis tik didėja priešais šiuolaikinio pasaulinio rinkos krizes.