Jis nekenčia raganių. Kadaise dėl jų jis buvo prakeiktas ir prarado viską: šeimą, dvarą ir laisvę. Dabar jis pasmerktas vienišam egzistavimui miške, pilname monstrų. Kiekvieną dieną prakeiksmas atima dalį jo sielos — kol vieną dieną galiausiai visiškai jo nepanaikins. Dėl blogos likimo ironijos jį gali išgelbėti tik ragana. Dėl to jis pasirengęs padaryti viską: apgaulę, išdavystę… net nužudymą. Bet ar jis pasirengęs atiduoti savo širdį?
Ji nekenčia fėjų. Jos sugriauta šeima ir prarasta viskas, kas jai brangu. Vienatvė, ilgesys brolio ir kaltės jausmas dėl vaikystėje padarytos klaidos išlupa ją iš vidaus. Ir vis dėlto likimas priverčia ją grįžti ten, kur ji prisiekė niekada nebegrįžti — į prakeiktą mišką. Įvykių verpetas uždegia jos širdyje pavojingą aistrą blogų fėjų princui. Bet ar jai pakaks jėgų panaikinti prakeiksmą ir išpirkti savo kaltę? Ir ar jos širdis ištvers dar vieną išdavystę?
