Mano tylos sala

Palikusi darbą ir buvusį gyvenimą Seule, Džian išvyksta prie Rytų jūros ir nusprendžia apsigyventi viena negyvenamame saloje. Čia, senoje namuose tarp pušų, jai teks iš naujo išmokti pačius paprasčiausius dalykus: gauti vandenį ir maistą, įsirengti buitį, išgyventi blogą orą, klausytis tylos ir gyventi pagal jūros ritmą.

Taip, diena po dienos, sala nustoja būti Džian prieglobsčiu nuo praeities ir tampa vidinio išgydymo vieta. Rūpinantis namu, rytiniais pasivaikščiojimais, nardymu, maisto ruošimu ir mažais kasdieniais ritualais prie jos pamažu sugrįžta gyvenimo džiaugsmas, pasitikėjimas savimi ir atramos jausmas.