Bhagavadgita. Vertimas ir komentatoriai

„Bhagavad-gitoje“ – Krišnos ir Arjunos pokalbis prieš mūšį Kurušketros lauke. Karys mato ne beasmeniškus priešus, o žmones, susijusius krauju, atmintimi ir pagarba. Šiuo momentu pergalė nustos būti paprastu tikslu. Kova tampa moraliniu išbandymu.
Paramahansa Jogananda rodo, kad „Gitoje“ mūšio laukas gali būti skaitomas plačiau. Tai ne tik senovinės epikos vieta, bet ir vidinio konflikto vaizdas. Žmogus kiekvieną dieną susiduria su panašiomis dilemomis: nori elgtis teisingai, bet bijo pasekmių; žino savo pareigą, bet praranda jėgas; ieško aiškumo, bet skęsta abejonėse.
Autoriniai komentarai padeda skaityti „Bhagavad-gitą“ ne kaip iškilmingų posakių rinkinį, bet kaip praktišką tekstą apie sąmonę. Čia kalbama apie sielą, veiksmą, savikontrolę, meditaciją, troškimo prigimtį ir išsilaisvinimą iš vidinio šurmulio. Knyga nežada lengvų atsakymų. Ji moko žiūrėti giliai ir išlaikyti pokalbį su savimi.