Audringa perėja

Tragiškos dviejų laukinių širdžių meilės istorija – viena iš populiariausių ir atpažįstamų kūrinių Europos literatūroje XIX amžiuje.
„Audringa perėja“ buvo ne kartą ekranizuota, o nuorodų į siužetą galima rasti daugelyje kūrinių apie destruktyvią aistrą. Meilė niūrių viržių tuščiųjų fone atvedė į beprotybę ir herojų mirtį vienintelio romano Eimilijos Brontė. Įsiūtis, maištas ir prisirišimas susijungė į vieną visumą Hitklifo ir Ketrinos gyvenime. Laukinio įvaikio jausmai pamoterei nesusitaiko nei su logika, nei su morale, jiems nepaklūsta nei žmogiška jėga, nei piktoji lemtis, nei net mirtis.
Emocijos, visiškai sugėrusios jų savininką ir sulaužiusios ne vieną gyvenimą, gąsdino Viktorijos laikotarpio žmogų, bet vėlesnių kartų skaitytojus tiesiog sužavėjo. Šį romaną galima mylėti ir galima neapkęsti. Vienas akivaizdu – likti jam abejingam itin sunku.
Nauju Dariaus Celovalnikovo vertimu.