Jermakas

«Jermakas» — tai istorinė romanas apie žygį, kuris tapo viena iš svarbiausių temų rusų prozoje apie Sibiro atradimą. Evgenijus Fiodorovas kreipiasi į XVI amžiaus įvykius ir parodo ne tik būrio judėjimą už Uralo, bet ir didelį istorijos posūkį: kaip naujos žemės pateko į Rusijos valstybės orbitą. Centre čia nėra legendos apie nepralaimimą lyderį, o gyva laikmečio nuotrauka su jo kariniais buitiniais, politiniais skaičiavimais ir sunkiomis sprendimais. Knyga svarbi skaitytojams, kuriems įdomi Rusijos istorija be supaprastinimų: su dėmesiu žmonėms, valdžiai, interesų konfliktams ir didelių pokyčių kainai. Romane susijungia didelis istorinis audinys ir detali pasakojimas apie kazokų aplinką.

Siužetas statomas aplink kazokų būrio žygį po Jermako Timofevičiaus vadovavimu per Uralo kalnus į chaną Kuchumą. Prie skaitytojo atsiveria istorija apie pažangą Sibire, kur karinė tikslas susijęs su Maskvos valdžios ir Stroganovų interesais. Romane parodyta kazokų gyvenimas, jų vidinės prieštaros, laisvės tvarka ir išbandymai, kurie laukia žmonių svetimose žemėse. Tekste yra mūšiai, politinės intrigos ir skirtingų tautų, kultūrų ir tikėjimų susidūrimas. Tai knyga apie lyderystę, pareigą ir tą kainą, kurią moka paprasti žmonės už valstybės plėtrą.

Evgenijus Fiodorovas — sovietų rašytojas ir apybraižininkas, gimęs 1897 metais Vidzi, Koveno gubernijoje. Pagrindinė jo kūrybos tema — istorinė proza apie Rusiją, pirmiausia apie Uralo ir Sibiro atradimą, pramonės plėtrą ir liaudies masių likimus. Didžiausią šlovę jam atnešė trilogija «Akmeninis diržas» — «Demidovai», «Įpėdiniai», «Akmeninių kalnų šeimininkas». Jo knygos vertinamos dėl dėmesio dideliems istoriniams procesams ir žmonėms, kurie atsiduria šių įvykių viduryje.