Versalio fėjos

Pirmą kartą rusų kalba griežtas ir nuostabus romanas, pilnas intrigų, magijos ir atskleidimų, sudarytas iš istorijų viduje istorijų, dažniausiai gerai žinomų, tačiau pripildytų šviežių ir provokuojančių prasmių, idealiai tinkantis Jenny Offill, Italo Calvino ir Angelos Carter gerbėjams. Prancūzija Karaliaus Saulės valdymo laikais. Toli nuo intrigų, persekiojimų ir išnaikinimo Versalyje jaukioje Paryžiaus salonas susirenka visuomenės damos ir… pasakoja viena kitai senas pasakas, įterpdamos į jas ką nors iš savo gyvenimo. Taip gimsta iškilo žanras, kurį salonininkė Marie d'Onua pavadins «maginėmis pasakomis». Marie likimas nėra lengvas: vaikystėje ją ištekino už žiauraus senuko barono, vėliau, po baisaus skandalo, uždarė į kalėjimą. Tačiau vėliau, nuostabiu būdu, leista grįžti į deramą visuomenę ir atverti pačiame sostinės širdyje savo saloną. Ten užsuka ir garsusis Charles Perrault. Jo įtaka teisme prarasta, mylima žmona mirė, ir ką dar daryti, jei ne pasakoti pasakas reikalaujančioms klausytojoms? Tiesa, salonui nesimpatiška pasitikėjimo atmosfera (galbūt net pačiam karaliui?) ir jie siunčia ten šnipą…

«Versalio fėjos» — reta galimybė:

— apsilankyti tikrame XVII a. literatūriniame salone ir įsitikinti, kad kiekvienoje maginėje pasakoje slypi gili paslėpta prasmė;

— pasigrožėti grožiu, prabanga ir nešvara Versalyje, o kartu nustebti iškrypimo papročių;

— sužinoti, kaip klostėsi ištikimos karaliaus vaikų likimai, o taip pat pasibaisėti jų kiekiu;

— įsitikinti, kad galantiški prancūzų bajorai su savo žmonomis elgėsi ne geriau nei uostų krovėjai;

— dalyvauti egzekucijoje ir įvertinti pavojų, kuris gresia kiekvienam, drįsiančiam parodyti nuoširdžius jausmus.

Elegantiškai įrišta knyga nepaliks abejingų istorinio romantiško romano gerbėjų, sukurtų atsižvelgiant į postmodernizmo laikotarpio vėjus.