Neatpažįstama

Ji skiriasi nuo kitų vaikų. Bijosi garsių garsų. Užduoda keistus klausimus. Nedalyvauja žaidimuose. Nemėgsta, kai jos liečiama. Kai ji bijo, ji slepiasi tarp sienos ir lovos. Jos kūnas – sudėtingas mechanizmas, reikalaujantis nuolatinio kontrolės. Motina atsisako pripažinti problemą, o kai gydytojai ištaria žodį "autizmas", rėkia, kad jos dukra normali.

Vieną dieną ji supranta, kad visada bus svetima, kitokia nei visi. Ir tada jai šauna į galvą mintis: o jei ji atsisakys žodžių, pasikeis iki neatpažįstamumo ir pabėgs iš namų? Galbūt tada ji ras savo vietą šiame keistame, nenuspėjamame ir nelogiškame pasaulyje?