Puslapiai iš mano gyvenimo. Kaukė ir siela

Fiodoras Ivanovičius Šaliapinas (1873–1938) — didysis operos artistas ir tikrai ženklinė figūra Rusijai XX amžiaus pradžioje. Išlaikydamas puikų balsą ir išskirtinį sceninį talentą, jis žėrėjo sostinės scenose, gastroliavo po pasaulį ir turėjo didelę įtaką operos meno plėtrai. Šiuolaikiniai žmonės sakė, kad Šaliapinas į sceną išeina ne žaisti, o gyventi savo herojų gyvenimą. Jo Borisas Godunovas buvo įkūnijusi tragedija karaliaus, sudraskyto valdžios ir sąžinės, jo Mefistofelis — įkūnijimas velniško pagundymo, traukiančio į bedugnę...

Gyvas ir sarkastiškas protas, charizma ir artistiškumas, kurie prisidėjo prie Fiodoro Ivanovičiaus sceninių pasiekimų, neabejotinai subūrė aplink jį svarbiausius kultūrinio dangaus laikotarpio atstovus. Atsiminimai apie lemtingus susitikimus ir jo stebinančią kūrybinę sėkmę operos šlovėje Fiodoras Šaliapinas išdėstė dviejose puikiose autobiografinėse knygose: „Puslapiai iš mano gyvenimo“ (1916), parašytos dalyvaujant Maksimui Gorkiui, ir „Kaukė ir siela“ (1932). Abu jie — nuoširdus, jausmingas ir humoru kupinas pasakojimas apie tai, kaip formavosi didžio meistro likimas. Ši nuostabi biografinė dilogija suteikia mums galimybę palyginti „du Šaliapinus“ — garbintą rusų artistą šlovės zenite, kurio žvilgsnis pilnas vilties į ateitį, ir pasaulinę žvaigždę, Paryžiaus emigrantą, mintimis apžvelgiantį praeitį.

Priede publikuojami atsiminimai apie Šaliapiną, kuriuos paliko jo draugai: knyga „Šaliapinas. Susitikimai ir bendras gyvenimas“ Konstantino Korovina ir biografinis esė „Šaliapinas“ Ivano Bunino.