Tamsūs alėjai. Amžinos istorijos

Tamsūs alėjai» — apsakymų ciklas apie meilę, kurį rašė Buninas emigracijoje 1937–1945 metais, vargingomis ir izoliuotomis sąlygomis. Rašytojas laikė jį savo kūrybos viršūne, nors daugeliui šiuolaikinių skaitytojų ši knyga pasirodė per daug drąsi.

Šis ciklas — apie trumpalaikį, uždraustą, kartais žiaurų ir visada nepamirštamą jausmą, apie staigų susitikimą, kuris akimirkai apšviečia gyvenimą ir amžinai jį keičia. Meilė Bunino kūryboje nežada laimės, tačiau lieka ryškiausiu įvykiu žmogaus atmintyje. Beveik visi pasakojimai kreipiasi į priešrevoliucinę Rusiją per buitį, kalbą, gamtą ir jaučius detales, — taip knyga apie vyrų ir moterų santykius tapo taip pat knyga apie praradimą, asmeninį ir istorinį.