Laiškai žmonai: Nematomos genijaus pusės

Asmeniniame Dostojevskio archyve, perduotame Centriniam archyvui 1921 metų lapkričio mėnesį, be užrašų knygų su medžiaga jo romanuose, buvo atrasti 11 maišelių su laiškais žmonai Annai Grigorjevnai, rašytais laikotarpiu nuo 1866 iki 1880 metų. Dėka šių laiškų galime geriau suprasti Fiodoro Michailovičiaus asmenybę — genijaus rašytojo ir įprasto žmogaus, apsėsto kūrybos ir aistrų, iš kurių viena, pati pavojingiausia ir pražūtingiausia, buvo azartiniai lošimai. Galėsime matyti, kaip palaipsniui meilė šeimai užgožia ne mažiau stiprią meilę žaidimui, kuris visiškai sunaikino Dostojevskį ir privertė jį naudoti savo didžiulį rašytojo talentą, kad išmaldautų pinigų iš jo mylimos žmonos.

Prieš mus tikras rašytojo emocinis dienoraštis. Jo laiškuose, kaip veidrodyje, atspindimi ne tik Dostojevskių gyvenimo ir buitinių detalių, bet ir visa patiriama nuotaikų gama: nuo vaikų džiaugsmo iki giliausio nevilties, nuo absoliutaus pasimetimo iki įkvepiančios vilties. Jie rodo, ko žmonės gali pasiekti silpnumo akimirkomis. Bet taip pat jie suteikia supratimą, kad tarpusavio pagarba ir pasitikėjimas santykiuose su mylimu žmogumi padeda įveikti pačias baisiausias situacijas ir rimčiausias sunkumus.