Beringas

Kapitonas-komandoras Vitus Beringas (1681–1741) gimė Danijoje, tačiau teisėtai pateko į Rusijos istoriją kaip didis keliautojas, naujų žemių atradėjas. Būdamas jaunas, jis įstojo į Rusijos tarnybą ir daugelį metų buvo ištikimas Petrui Didžiajam padėjėjas kuriant karinį laivyną. Nepraėjus daug laiko iki mirties, imperatorius jam patikėjo svarbią užduotį – ištirti Rusijos rytinius kraštus ir ieškoti sąsiaurio, skiriančio ją nuo Amerikos. Visą likusią savo gyvenimo dalį Beringas paskyrė Petro valios vykdymui, pirmiausia vadovaudamas ekspedicijai į Kamčatką, o vėliau – Didžiajai Šiaurės ekspedicijai, kurios daliniai tyrinėjo žemes nuo Obės iki Amūro. Nepaisant žmonių ir atsargų trūkumo, sunkių gamtos sąlygų, vietos valdžios kliūčių, komandorui pavyko įvykdyti didžiąją dalį jam keliamų užduočių. Šios pastangos kainavo jam gyvybę – jis mirė nuo skorbuto atvirame jo pavadintame tvirtovėje, kuri vėliau gavo jo vardą, kaip ir jo atrastas Beringo sąsiauris tarp Azijos ir Amerikos. Apie Beringo keliones parašyta nemažai knygų, tačiau jo biografija vis dar kupina baltų dėmių. Savo knygoje rašytoja Olga Pogodina naudoja platų šaltinių ratą, kad kuo išsamiau atkurtų komandoro veiklą plačiame jo epochos istoriniame fone.